- švilpikė
- švilpi̇̀kas, švilpi̇̀kė dkt.
.
.
švilpikas — 2 švilpìkas, ė smob. (2) 1. K, BŽ504, Rtr, NdŽ, KŽ, Grž Antis švilpikė Ser. 2. kas švaisto, prašvilpia turtą: Dvarponiai buvo dideli švilpikai savo turtų LMD. Et, toks švilpìkas – kas rankoj, tas burnoj (greit viską išleidžia)! Jnšk. Tas brolis … Dictionary of the Lithuanian Language